Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnų demaskavo organizuotą grupę asmenų, kurie 2021–2022 metais nusikaltimams vykdyti įsigijo du juridinius asmenis ir įvairiais būdais sukčiaudami savinosi žmonių pinigus.
Kaltinamieji nukentėjusių asmenų vardu ėmė greituosius kreditus ir siekė įgyti bei įgydavo įvairiuose Lietuvos miestuose gyvenančių asmenų turtą. Iš viso atlyginimo pasikėsino įgyti ar įgyto turto bendra vertė – 147 370 eurų.
Šiuo metu šis tyrimas jau baigtas ir Šiaulių apylinkės prokuratūros baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti.
Kaltinimai, susiję su pinigų iš žmonių išviliojimu, neteisėtu svetimų banko sąskaitų atidarymu ir naudojimu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, pareikšti 6 asmenys – keturiems vyrams ir dviem uždarosioms akcinėms bendrovėms. Visi jų yra teisti, kai kurie šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmes.
Įtariama, kad grupės nariai buvo parengę nusikalstamos veikos planą ir jų pasiskirstymą užduotimis. Jie veikė dviejų bendrovių vardu, kontroliavo šių įmonių veiklą ir valdė bankų sąskaitas. Kaltinam fiktyviai įdarbindavo šios įmonėse nukentėjusiuosius bei ėmė vartojimo kreditus iš finansines paslaugas teikiančių įmonių.
Tyrimo duomenimis, grupės nariai socialiniuose tinkluose bei skelbimų portaluose skelbė apie neva parduodamus automobilius, buitinės technikos prietaisus, įrankius, medžio granules ir kitokias prekes bei paslaugas. Buvo reikalaujama mokėti už prekes iš anksto, bet, gavę pinigus, prekių pirkėjams nepristatydavo. Kartais žmonės sumoka dėl įmonių atstovų sudarymo dėl butų remonto, tačiau, pervedę pinigų statybinėms medžiagoms įsigyti, taip ir likdavo be sutvarkymo būsto ir pinigų.
Iš viso baudžiamojo nukentėjusiaisiais pripažinti 49 fiziniai ir 6 juridiniai asmenys. Nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškančių padarytai žalai atlyginti suma siekia 108 už eurų.
Baudžiamasis kodeksas už sukčiavimą, neteisėtą elektroninių duomenų perėmimą ir panaudojimą, neteisėtą prisijungimą prie informacinių sistemų, netikros elektroninės mokėjimo priemonės, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtą disponavimą elektroninės mokėjimo priemone arba jos duomenimis, neteisėtos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu numato griežčiausią bausmę fiziniams asmenims – laisvės atėmimą iki 8 metų.
Daugiau naujienų rasite portale Miesto naujienos.
